Kartą gyveno mažas vaikas –tyras, smalsus, žaismingas,lyg šviežias popieriaus lapas, dar nesugadintas gyvenimo.Jis stengėsi pažinti pasaulį:– „Jei ištiesiu ranką nepažįstamam – ar ji bus šilta?Ar akys – ne ledinės?“Jis matydavo, kaip paukščiai skraido,kaip vėjas siūbuoja rugius,kurie banguodavo lyg jūra.Negalvodavo, kaip bus, ar kas buvo –tik
Stuburo transformacija Noriu papasakoti, kaip prasidėjo transformacija – kokie pojūčiai, kaip keičiasi būsenos, mąstymas ir visa vidinė būsena. Pradžia Viskas prasidėjo, kai pas mus pradėjo dirbti kolega iš kitos brigados. Jį jau pažinojau. Praėjus kelioms dienoms, jis pradėjo burti aplink save gerbėjų ratą ir statyti savo ego pilį, vaidindamas viršininką – dažniausiai
Kaip įsivaizduojame psichologiškai stiprų žmogų? Ar jis kaip ąžuolas, bloškiamas stiprių rudeninių vėjų, praradęs visus lapus, bet vis tiek tvirtai stovintis? O gal kaip beržas ar lazdynas – linkstantis vėjui, bet nelūžtantis? Dažniausiai manome, kad stiprybė – tai kietumas. Žmogus, kuris eina savo keliu kaip mūrinė siena: niekada nesiskundžia, neverkia. Jį blaško
Sveiki gana dažnai kartosiu žodį ego, bet tai ne egocentriškumas ir ne egoizmas. Jį turi visi. Tai įkyrus balsas, kuris mums kartoja: – Tu negali. – Tu bailys. – Visada būsi vienas, tai kam stengtis? – Tu nepakankamas. Tiesa, ego balsas gali būti ir motyvuojantis, palaikantis: – Nesvarbu, kas ką mano. Jie negyvena mano gyvenimo
Sveiki. Ilgai galvojau kažką panašaus pradėti — tinklaraštį arba kurti vaizdo įrašus apie saviugdą ir sąmoningumą. Per laiką prisikaupė daug žinių, kuriomis norisi pasidalinti. Tikiu, kad rašydamas rasiu ir daugiau prasmės. Puslapio pavadinimas ir slapyvardis man gana simboliški. Katė, žiūrinti į dangų – šis vaizdinys su manimi rezonavo. Lyg švelnus, laisvas gyvūnas