Trumpai tariant – kas yra ego? Jei dar neskaitėt kitų mano tekstų, ego čia suprantu kaip psichologinę struktūrą, kuri mus labiausiai saugo nuo buvimo savimi: kas ką pagalvos? gal to bus per daug? Pamenu, kai buvau sąmoningumo festivalyje – „Mandala“ jis vadinosi. Nors visą gyvenimą galvojau, kad esu nedrąsus, ten pažinau savo
Man labai patiko nuotrauka sukurta dirbtinio intelekto,tai kilo mintis pasidalinti filmo “Matrica” analize,kuria rašiau jau senokai,kaip pati filma suprantu per savo sąmonigumo kelio prizme. Tai kuria piliule imtumete raudoną ar melyna? Tiesa filmas tarsi metaforiškai aiškina žmogaus struktūrą psichologinę struktūra ego,dvasinį vedlį,pabudimą iš ego.Daug
Aš tikiu, kad norint augti mums nereikia nieko naujo sužinoti – reikia prisiminti. Keista? Galbūt. Bet kodėl taip manau? Protas nuolat reikalauja sprendimų čia ir dabar: stebuklingų technikų, kursų, metodų. Mes siekiame viską suprasti. Tačiau manau, kad daug problemų tiesiog atkristų, jei kai kuriais atvejais mažiau galvotume. Deja, vidiniai dialogai
Tikriausiai tai prieštaraus daugeliui suformuotų saviugdos naratyvų ir galbūt šiek tiek nuvils. Daug žmonių ieško pagalbos: kaip augti kaip asmenybei, kaip išsigydyti traumas? Specialistų, siūlančių savo paslaugas, labai daug – kaip ir knygų bei visokiausių guru. Kartais savęs paklausiu: kuo tai skiriasi nuo kaimyno ar artimo žmogaus, kuris patarinėja? Lyg kažkas
Kartą gyveno mažas vaikas –tyras, smalsus, žaismingas,lyg šviežias popieriaus lapas, dar nesugadintas gyvenimo.Jis stengėsi pažinti pasaulį:– „Jei ištiesiu ranką nepažįstamam – ar ji bus šilta?Ar akys – ne ledinės?“Jis matydavo, kaip paukščiai skraido,kaip vėjas siūbuoja rugius,kurie banguodavo lyg jūra.Negalvodavo, kaip bus, ar kas buvo –tik
Kaip įsivaizduojame psichologiškai stiprų žmogų? Ar jis kaip ąžuolas, bloškiamas stiprių rudeninių vėjų, praradęs visus lapus, bet vis tiek tvirtai stovintis? O gal kaip beržas ar lazdynas – linkstantis vėjui, bet nelūžtantis? Dažniausiai manome, kad stiprybė – tai kietumas. Žmogus, kuris eina savo keliu kaip mūrinė siena: niekada nesiskundžia, neverkia. Jį blaško
Sveiki gana dažnai kartosiu žodį ego, bet tai ne egocentriškumas ir ne egoizmas. Jį turi visi. Tai įkyrus balsas, kuris mums kartoja: – Tu negali. – Tu bailys. – Visada būsi vienas, tai kam stengtis? – Tu nepakankamas. Tiesa, ego balsas gali būti ir motyvuojantis, palaikantis: – Nesvarbu, kas ką mano. Jie negyvena mano gyvenimo
Sveiki. Ilgai galvojau kažką panašaus pradėti — tinklaraštį arba kurti vaizdo įrašus apie saviugdą ir sąmoningumą. Per laiką prisikaupė daug žinių, kuriomis norisi pasidalinti. Tikiu, kad rašydamas rasiu ir daugiau prasmės. Puslapio pavadinimas ir slapyvardis man gana simboliški. Katė, žiūrinti į dangų – šis vaizdinys su manimi rezonavo. Lyg švelnus, laisvas gyvūnas